Vandens pasirinkimas: lemia juslės, jausmai ir protas
.webp)
Pagal ką renkamės geriamą vandenį? Visų pirma - skonį, kainą ir patogumą.
Nors paklaustas neretas suabejos, ar vandens skonis toks jau labai skirtingas. Iš tiesų jis toks yra – kiekvieno vandens skonis yra kitoks – ir mes jį fiksuojam, kad ir nesąmoningai. Nuolat gerti neskanų vandenį būtų didelis diskomfortas.
Vandens skonis priklauso nuo vietos, kur jis išgaunamas, bent iš dalies tai atsispindi ir cheminėje sudėtyje. Sakoma, kad skanus yra vanduo, kuriame yra kalcio ir magnio, ypač skanus vanduo, kuriame yra daugiau deguonies. ASSORTI savo klientams siūlo vandenį iš Pietų Tyrolio Alpėse esančio šaltinio PLOSE, kuriame deguonės yra išskirtinai daug – net 10 mg/l.
Ką visgi reikia žinoti, renkantis vandenį parduotuvių lentynose?
Vanduo butelyje būna natūralus mineralinis, šaltinio arba mineralizuotas (stalo). Vanduo, kuris supilstomas į butelius nepakeitus jo cheminės sudėties, vadinamas natūraliu mineraliniu arba šaltinio vandeniu. Jį gaminant leidžiama tik pašalinti priemaišas vandens švarumo tikslais ar pridėti angliarūgštės („užgazuoti“), tačiau negalima pridėti papildomų mineralų ar kitų medžiagų. Mineralizuoto arba stalo vandens sudėtis keičiama – jis gaunamas skiedžiant šaltinio vandenį ar papildomai į jį pridedant mineralinių medžiagų.
ASSORTI prekiauja tik aukščiausios kokybės vandeniu: natūraliu mineraliniu bei šaltinio. Mineralizuoto (stalo) vandens asortimente neturime.
Svarbiausias dalykas vandeniui yra jo švara – visokia: mechaninė, cheminė, mikrobiologinė. Perkant vandenį parduotuvėje dėl to rūpintis nereikia, nes tokiam vandeniui yra keliami aukšti švaros standartai ir kontroliuojama, ar jų laikomasi. Jei geriam vandenį iš čiaupo, jo kokybe rūpinasi vandens tiekėjas. Jei geriame vandenį iš savo šulinio, jo būkle ir kokybės kontrole turim pasirūpinti patys. (Jei geriam vandenį iš balutės, patys žinom, kuo tai baigiasi. )
Antras svarbus dalykas vandens vartotojui yra bendra vandens mineralizacija – mineralų koncentracija. Žemos mineralizacijos vandenį, jei tik jis švarus, galima gerti be apribojimų kasdien ir tokiais kiekiais, kokiais norisi. Didelės mineralizacijos vanduo turi tam tikrą poveikį organizmui. Sveikas žmogus greičiausiai pats pajus, kiek tokio vandens išgerti galima, tačiau inkstų ligomis sergantys žmonės turėtų būti atsargūs. Kai kuriose šalyse didelės mineralizacijos geriamas vanduo parduodamas tik vaistinėse. Mineralizacija matuojama pagal bendrą ištirpusių sausųjų medžiagų kiekį (TDS). Iki 250 mg/l mineralizacijos natūralus mineralinis arba šaltinio vanduo yra laikomas žemos mineralizacijos ir tinkamu gerti be apribojimų.
Didžioji dalis ASSORTI lentynose esančio vandens yra žemos mineralizacijos, tai FIJI, VOSS, ICELANDIC, PLOSE, AKVILĖ. Aukštos mineralizacijos turime du mineralinius vandenis: EVIAN mineralinis yra vidutinės mineralizacijos - 345 mg/l ištirpusių sausų medžiagų, VICHY CATALAN – aukštos mineralizacijos TDS: 2850 mg/l.
Mineralų buvimas vandenyje mums yra naudingas, nes organizmas juos iš vandens pasisavina. Paprastai tai yra kalcis, natris ir magnis, fosforas, rečiau silicis. Silicio kiekiu išsiskiria šaltinio vanduo FIJI – jame net 84 mg/l silicio. FIJI šaltinis yra atokioje Fiji saloje, vanduo glūdi giliai po atogražų miškais ir plačiais uolienų sluoksniais.
Kiekvienas mineralas ir jų kombinacija veikia vandens skonį. Koks tikslus kiekvieno mineralo kiekis būtų naudingas kiekvienam mūsų taip pat į formulę nesudėsim. Mes dažniausiai tai jaučiame per norą ar nenorą konkretų vandenį tam tikru metu gerti. Ir verta turėti omenyje, kad kas skanu vienam, kitam visai neskanu, o kas kanu dabar, gali visai nebepatikti rytoj.
Kartais galima matyti vandens butelius, kur užrašyti, jog tinka kūdikių maistui ruošti (kaip antai AKVILĖ). Tai nėra kažkoks specialus vanduo kūdikiams – jis tiesiog atitinka tam tikrus reikalavimus. Kūdikių maistui ruošti tinka žemos mineralizacijos vanduo, kuriame yra kuo mažesnis natrio, nitratų ir sulfatų kiekis. Nors mineralinis ar šaltinio vanduo išgaunamas iš giliai po žeme, nitratų jame gali būti natūraliai, AKVILĖS vandenyje, išgaunamame Dzūkijos Nacionaliniame parke, nitratų nėra visai.
Natrio (druskos) kiekis vandenyje taip pat priklauso nuo šaltinio. Jei natrio daugiau, tai mes jaučiame kaip sūrų skonį. Žmonės, kurie dėl sveikatos vengia druskos, turėtų atkreipti dėmesį į šį rodiklį.
Dar vienas rodiklis, kurį visada rasime nurodytą ant vandens etiketės yra jo rūgštingumas ph. Iš čiaupo tekantis vanduo būna neutralaus rūgštingumo – ph 7-7.5. Jei ph yra mažiau už 7, vanduo laikomas rūgštiniu, jei daugiau 7.5 – šarminiu. Koks vanduo yra palankesnis sveikatai, patvirtintų mokslinių duomenų nėra. Juolab kai kalbame apie natūralų mineralinį vandenį ar šaltinio vandenį, jie nėra dirbtinai parūgštinti ar pašarminti, todėl nuokrypiai neutralaus rūgštingumo nebūna tokie dideli. Ph mes irgi jaučiame kaip skonį ir renkamės pagal jį.
Iš ASSORTI asortimento pagal ph FIJI ir EVIAN yra neutralūs, VOSS, PLOSE ir VICHY CATALAN – švelniai rūgštiniai, ICELANDIC ir AKVILĖ – šarminiai vandenys.
Nemažiau nei skonis, pasirinkimą lemia pakuotė. Jei reikia pasiimti vandens į žygį, tikrai nesirinksime stiklinio butelio. Jei dėsime vandenį ant stalo, ypač užtiesto balta staltiese, ir pilsime jį į dailią taurę (ką su vandeniui ir reikėtų daryti), vargu ar tiks plastikinis butelis. Šiandien daug žmonių renkasi prie patiekalų nealkoholinius gėrimus, tarp jų ir vandenį. Todėl nenuostabu, kad kai kurie vandens gamintojai daug investuoja į pakuotės dizainą. Gurkšnojantys vandenį kaip taurų gėrimą tikrai jaučia skonio niuansus ir geriau žino kokio vandens prie kokio patiekalo nori. Garsesnių prekių ženklų vandens apibūdinimuose rasime skoniui nusakyti vartojamus žodžius, tokius kaip švelnus, subalansuotas, apvalus, netgi saldus.
Dar vienas klausimas renkantis vandenį – gazuotas ar negazuotas. Yra mineralinio vandens, kuris jau išgaunamas gazuotas – jis vadinasi natūraliai gazuotas. Toks yra Ispanijoje išgaunamas VICHY CATALAN mineralinis vanduo. Jis trykšta iš giluminio karšto šaltinio stipriai gazuotas, „gazo“ sumažinama idant nebūtų per daug intensyvus.
Tačiau tai išimtis, dažniausiai angliarūgštės į mineralinį vandenį pridedama papildomai. Gazuotas vanduo mus veikia intensyviau. Dėl papildomai pridėto deguonies jis gali jaustis skanesnis, dėl angliarūgštės – rūgštesnis.
Šaltinis, iš kurio vanduo atkeliauja, taip pat lemia mūsų pasirinkimą. Vieniems švariausias ir skaniausias atrodo vanduo iš Šiaurės (kaip VOSS ir ICELANDIC), kitiems iš tropikų salų (kaip FIJI). Daugeliui geriausias vanduo atrodo iš kalnų (kaip PLOSE ir EVIAN). Nors kokybiško vandens randama visai nebūtinai išskirtinio grožio ar išskirtinumo vietovėse, svarbu, kad atstumas iki žmogaus ūkinės veiklos būtų didelis. Kiekvienam asmeniškai patinka gerti tą vandenį, kuris asocijuojasi su geromis emocijomis – atostogomis, draugais, mėgstamais filmais ar įžymybėmis.
Dar vienas argumentas pasirinkimui yra tvarumas. Vandens gamintojai yra gerai matomi rėmėjai: vieni remia sportą, kiti lokalias bendruomenes neturtingose šalyse, investuoja į CO2 emisijos mažinimą gamybos procesuose. Vartotojai renkasi pagal savo tvarumo sampratą arba mano, kad vanduo butelyje yra apskritai netvaru ir geria vandenį iš krano, kuris Lietuvoje gerti yra tinkamas, nors priemaišų gali turėti daugiau ir sveikatai gali būti mažiau vertingas.
Nereikėtų stebėtis, kad praktiškai kiekvienas natūralaus mineralinio bei šaltinio vandens gamintojas pasakys, kad jų vanduo yra pats švariausias, skaniausias ir naudingiausias. Ir jis toks kažkuriems iš mūsų bus.