Ekologiškas pasirinkimas – racionalu ar gurmaniška? O gal abu? | Guoda Azguridienė

Apie ekologišką maistą kalbame dažnai, tačiau ar visi suprantame, kuo jis iš tiesų išsiskiria? Žinome, kad jis kažkuo geresnis, bet konkrečiai kuo? Ekologiškų produktų ypatumus aiškina ir rekomendacijas vartotojams pateikia „Assorti“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė.

„Premium klasės supermarketas „Assorti“ siekia aukštos kokybės, gero skonio ir pasirinkimo vartotojui, todėl prekiauja ir ekologiškais, ir neekologiškais produktais. Ekologiškas mums visų pirma reiškia kokybę. Eko produktai sudaro maždaug trečdalį „Assorti“ maisto asortimento – tai beveik 1000 ekologiškų prekių pasirinkimų“, – teigia ji.

Ką reiškia žodis „ekologiškas“ ir ką jis sako man, kaip vartotojui?

Produkto apibūdinimas „ekologiškas“, reiškia, kad jis atitinka eko standartą, t.y. pagaminimo taisyklių rinkinį. Tie taisyklių rinkiniai yra visiškai skirtingi eko maistui, eko kosmetikai, eko švaros prekėms, eko tekstilei. Taip pat skiriasi standartai ES, JAV ir kitose šalyse. Visi jie turi savo žymėjimą. Čia kalbėsiu apie „žalią lapelį“ Europos sąjungos eko standartą maistui, kurį Lietuvos vartotojai gerai pažįsta. Jis reiškia, kad produkto žaliava yra iš ekologinių ūkių, o pagamintas jis, naudojant tik tam tikrus ribotus gamybos būdus.

Čia kalbėsiu apie „žalią lapelį“ Europos sąjungos eko standartą maistui, kurį Lietuvos vartotojai gerai pažįsta. Jis reiškia, kad produkto žaliava yra iš ekologinių ūkių, o pagamintas jis, naudojant tik tam tikrus ribotus gamybos būdus.

Ekologiniai ūkiai stipriai skiriasi nuo įprastinių, nes jie negali purkšti augalų pesticidais, tręšti įprastinėmis cheminėmis trąšomis, dėti į gyvulių pašarą hormonų, antibiotikų. Galioja griežtesni reikalavimai dėl gyvūnų gerovės, jų pašarų. Vartotojui tai visų pirma reiškia, kad su maistu jie negauna porcijos chemikalų, kuri nors ir ribota, visgi yra neišvengiama valgant įprasto žemės ūkio produkciją. Auginimas yra valgytojams sunkiausiai suprantama ekologiško maisto atsiradimo fazė, ypač jei jie nėra susidūrę su žemės ūkiu.

Pati gamybos fazė vartotojui yra kiek aiškesnė. Bet kokio produkto etiketėje galima pamatyti, kokie maisto priedai „E“ naudojami. Ekologiškų produktų atveju atidžiai nagrinėti etikečių net nereikia, nes agresyvių priedų ten nėra. Neleidžiami sintetiniai dažikliai, kvapikliai, didelė dalis konservantų, sintetiniai saldikliai bei skonio stiprikliai. Taip pat hidrinti riebalai. Ekologiškų produktų etiketes skaitome tik dėl savo mitybinių pasirinkimų: alergenų, cukraus, druskos, baltymų ar riebalų kiekio.

Tačiau gamyba yra ne tik ingredientai, bet ir technologijos. Jų iš etiketės nematyti, tačiau eko atveju jos paprastai yra labiau tausojančios.

Trečioji fazė yra pardavimo. Visi pardėjai, prekiaujantys ekologišku maistu, sertifikuojami ir reguliariai tikrinami atsakingų institucijų.

Kodėl rinktis eko?

Žmonės ekologiškus produktus renkasi visų pirma dėl sveikatos. Taip pat dėl mažesnio poveikio gamtai beigi dėl skonio.

Sveikatai eko palanku, nes išvengiame aršiausių chemikalų, visų pirma pesticidų, antibiotikų, didelės dalies sintetinių maisto priedų. Tai ypač svarbu mažiems vaikams, senjorams, alergiškiems, turintiems jautrų skrandį. Nors aktualu visiems valgytojams, nes cheminių medžiagų poveikis organizme akumuliuojasi.

Kadangi ekologiniai ūkiai nepurškia kultūrų pesticidais, mažiau užteršiami vandenys ir dirvožemis, išlieka daugiau vabzdžių, tarp jų ir bičių, kas svarbu visai ekosistemai.

Auginti be chemikalų sunku, tad pasirenkamos atsparesnės augalų rūšys. O tai neretai naudinga valgytojui, kaip antai senosios kviečių rūšys, kurios turi mažiau glitimo, daugiau maistingųjų medžiagų. „Assorti“ siūlo platų itališkų ekologiškų grūdų produktų asortimentą „Sottolestelle“ ir „Yukybio“ prekės ženklais. Jie specializuojasi kepti duoną, sausainius ir krekerius, gaminti makaronus su senoviniais javais: spelta, kamut, Senatore Cappelli kviečiais.

Vaisius, uogas, daržoves, riešutus išauginti ekologiškai labai sudėtinga. Tą žino kiekvienas, kuris bandė sulaukti vyšnių ar lazdyno riešutų, nepurkšdamas vaismedžių chemikalais. Profesionalūs augintojai, žinoma, parenka ir atsparesnes veisles, ir naudoja eko standarto leidžiamas apsaugos priemones, tačiau bet kuriuo atveju derlingumas būna mažesnis, o derlius dar labiau priklauso nuo orų. Todėl būtent šių produktų eko ir ne eko kainų skirtumas didžiausias. Tas pasakytina ir apie džiovintus vaisius. Pagal eko standartą jie turi būti išdžiovinti natūraliai, kad nereikėtų dėti konservantų. Kai kuriuos vaisius, pvz., mangus, ananasus, taip išdžiovinti tikrai sunku ir brangu. Tačiau lėtai džiovinti jie ir skanesni.

„Assorti“ didžiuojasi savo šviežiomis ekologiškomis „Nara“ datulėmis, kuriose nėra nei konservantų, nei pridėtojo cukraus; ekologiškomis minkštomis prancūziškomis „Lou Prunel“ slyvomis bei mėlynėmis, „Pakka“ ekologiškais riešutais.

Europos Sąjungoje, žinia, pesticidų ir kitų chemikalų normos yra griežtesnės nei daugelyje kitų šalių. Tad racionalu ekologiškus rinktis prieskonius, ryžius ir kitus produktus, atkeliaujančius iš Indijos, Pakistano, Vietnamo, Turkijos ar Egipto. „Assorti“ stengiasi, kad kuo daugiau Azijos virtuvės produktų, tokių kaip miso, sojų padažai, jūros žolės būtų ekologiški.

Laikas nuo laiko pasirodo informacija vengti valgyti ryžių, esą visi jie užteršti sunkiaisiais metalais. Viršijančiais leistinas normas ES tikrai niekas neleistų prekiauti. Tačiau norintiems didesnių garantijų verta rinktis ekologiškus – jų gamintojai patys tiria ir produktus, ir gruntą, nes jie negali rizikuoti prarasti eko sertifikatą.

Kodėl nepereinama vien prie eko, jei jis toks geras?

Kokybę visi suprantame skirtingai: vieniems ji reiškia, kad produkto sudėtis švari nuo cheminių ingredientų, kitiems svarbu prabangi pakuotė, ilgas produkto galiojimas ar kad apelsinai būtų vienodo dydžio.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad eko prekių pasiūla nėra didelė, netgi vertinant visos Europos mastu, ypač jei pasitaiko prastesni metai tam tikroms kultūroms (pavyzdžiui, nušąla vaismedžiai ar būna mažas aliejinių kultūrų derlius), jų rinkoje netgi trūksta.

Vienas didžiausių apribojimų eko produktų plėtrai yra sudėtingos ir brangios sertifikavimo procedūros – tiek augintojams, tiek gamintojams, tiek pardavėjams. Todėl rinkoje yra nemažai gamintojų, kurie laikosi tam tikrų eko standartų, nors formaliai nėra sertifikuoti (taigi ir nepaženklinti lapeliu). „Assorti“ lentynose tokių nemažai. Kaip pavyzdžiui „Kluth“ džiovinti abrikosai, slyvos ir mangai – nors ir ne eko, bet be konservantų. „Werner Lauenroth“ silkė, nors ir ne eko, bet be pridėto natrio glutamato. Visas didžiulis „Assorti“ sūrių asortimentas bei kiti pieno produktai, ir tie kur neekologiški, yra be konservantų.

Dėmesys produktų sudėčiai vengiant sintetinių maisto priedų garantuoja ne tik laisvę nuo maisto priedo negatyvaus poveikio, bet ir natūralų skonį. „Assorti“ natūralų skonį laikome vertybe ir premium kokybės pagrindu.