Dovanos, kurios pasakoja istoriją | Fausta Marija Leščiauskaitė
Negana to, visko, kuo mėgaujamės tolimose šalyse, dažnai galime rasti ir Lietuvoje. Žinau, kur Lietuvoje nusipirkti alyvuogių aliejaus, kurį patys italai laikytų aukso standartų, vieną geriausių Italijos Panettone, subtilios ir kokybiškos japoniškos miso pastos, prancūziško sūrio, kurio pats prancūzas neišbrokytų.
Manau, kad šituose gausos laikuose dovanojant kaip niekad svarbu dovanoti ne tik daiktą, bet ir jausmą. Žinias. Istoriją. Tai – tokia pat svarbi dovanos dalis, kuri pasitarnaus tiek tam, kas galbūt nežino, kaip gautą dovaną panaudoti, pritaikyti, nedrįsta žengti į naują teritoriją, tiek tam, kas matė ir bandė beveik viską. Žinios ir jausmas niekada neišeis iš mados.
Taigi, dovanojant kviečiu pasinaudoti mano paruoštukais: mano atrinktų dovanų, kurias ir pati norėčiau gauti, aprašymais. Tiems, kurie gaus šias dovanas, dovanokite ne tik daiktą, ne tik produktą, bet ir istoriją arba nuorodas, kaip tai panaudoti.
Alyvuogių aliejus extra virgin MONOCULTIVAR FRANTOIO, ekologiškas
Butelis alyvuogių aliejaus per mėnesį ar pusantro – štai taip mes jį mėgstame mūsų namuose. Ant jo kepu, juo gardinu maistą. Besąlygiškai tikiu jo naudomis ir manau, kad tarp kokybiško ir nekokybiško alyvuogių aliejaus skirtumas tarsi lygintum šaukštą ir šaldytuvą. Kai vedžiau laidą apie sveikatą, kalbindama gydytojus, mitybos specialistus, sužinojau, kad naudomis lygaus aliejaus alyvuogių aliejui nėra. Jis – karalius.
Ar žinojote, kad daugiausiai kokybiško alyvuogių aliejaus pagamina būtent Italija? Štai, Ispanijoje pagaminama nepalyginamai daugiau alyvuogių aliejaus apskritai, bet Italija – tai kokybės koncentracija. Tai anaiptol nereiškia, kad kitose šalyse nerasite kokybiško alyvuogių aliejaus, tačiau tuo pačiu – tai gana patikima gairė, renkantis aliejų savo namams arba dovanoms.
Mano pasirinktas aliejus – monokultivarinis. Tai reiškia, kad jis pagamintas iš vienos alyvuogių veislės, o ne jų mikso. Tai – vėlgi, nereiškia, kad veislių mišiniai negali būti kokybiški, tačiau naudojant vieną veislę lengviau kontroliuoti kokybę. Ji sunoksta, skinama ir gali būti naudojama vienu metu, tuo tarpu veisles tarpusavyje maišant, gamyba komplikuojasi: juk veislės gali turėti savo autentiškas savybes bei poreikius, tarp kurių reikia laviruoti.
Ar ant šio aliejaus galima kepti? Drąsiai! Ar galima tai daryti, didžiausia dalimi priklauso nuo aliejaus rūgštingumo. Geresnių pateikiamų skaičių man gal netgi neteko matyti, taigi, kepkite į sveikatą. Kita vertus, negaliu nerekomenduoti jį skanauti pašlaksčius ir ant patiekalų. Turėtumėte justi lengvą riešutiškumą, aš pati jaučiu gal netgi šviežučių, dar „žalumo“ pojūčio nepraradusių, lazdyno riešutų poskonius. Šis aliejus – puikiai subalansuotas, nėra per aštrus, nors polifenoliai maloniai pakutena gerklę. Beje, alyvuogių aliejus laikomas turtingas polifenoliais, kai jų koncentracija ne mažesnė nei 250 mg/kg, o čia jų – 561 mg/kg.
„Sparkteez“ putojančios arbatos
Liaudyje klesti nerašyta taisyklė, kad be butelio į svečius nenueisi. Tik jei kažkada tas butelis buvo suprantamas gana siaurai, tai dabar galima nešti ir alyvuogių aliejaus, ir gero balzaminio acto, ir putojančios arbatos butelį. Ir iš tiesų, tokia dovana yra klasika, kuri visada atras savo vietą.
Ko gero kiekvienoje šventėje yra bent vienas žmogus, kuris nenori arba negali gerti alkoholio. Tai nereiškia, kad tie žmonės turėtų tenkintis prastų sulčių stikline arba jungtis prie vaikų stalo ir gerti kolą. Kadangi šiame gyvenimo etape nevartoju alkoholio, ant mano stalo dažnai atsiduria prancūziško prekių ženklo „Sparkteez“ putojantys arbatų pagrindo gėrimai.
Visų pirma, jų sudėtis – tobula. Arbata arba jos mišiniai, augalai, naudojami kaip prieskoniai ir vaisių cukrus. Sudėtyje cukraus paprastai nedaug – apie 4 gramus 100 mililitrų (visokiuose vaisvandeniuose ir limonaduose paprastai būna daugiau). Antra, man patinka jų subtili, neįkyri skonių dermė, kuri iš tiesų primena, kad geri ne vaikų stalo gėrimą, o taurų suaugusiųjų pasirinkimą.
Nors skonį kiekvienas gali pasirinkti pagal save, mano akį šventėms traukia specialusis leidimas joms: „Sparkteez Soleil D’Hiver“: tai reiškia žiemos saulę. Etiketėje rasite ir žodį „cuvée“. Jis jums greičiausiai pažįstamas iš vyno pasaulio. Tai gali reiškti mišinį (vynuogių) arba pirmąjį, aukščiausios kokybės spaudimą. Šiuo atveju, greičiausiai galvoje turimas specialus, ypatingas šventinis mišinys.
Arbata subtiliai primena kalėdinį vyną, kuris šaltomis žiemomis žmones šildė daug seniau nei kai kas įsivaizduoja: nuo senovės Romos laikų.
„Morelli“ makaronai „Papillons“
Kas čia per dovana – makaronai (arba pasta – kaip sakau aš ir didesnė dalis pasaulio)? Jei jūsų draugas arba artimasis nors kiek panašus į mane, gavęs tokią dovaną jis labai apsidžiaugs. Ko gero viena geriausių dovanų, kurią dabar galėčiau gauti, yra gerų pastų rinkinys.
Šiuo atveju jums siūlau pastą, kuri mane pačią nustebino. Kai pamačiau, pagalvojau, kad ji labai graži. Bet stabtelėjau – kaspinėlių formos aš nelabai mėgstu. Tačiau dėmesį patraukė tai, jog jie nesivadino „farfalle“ (drugeliai). Matote, tai, ką mes vadiname kaspinėliais, italai vadina drugeliais. Bet viskas juk dar painiau – nes čia apskritai buvo parašyta „Papillons“. Pasirodo, tai prancūziškas žodis, skirtas drugeliams įvardinti, kurie šioje pakuotėje – kiek didesni, spalvoti (dažyti natūraliais produktais, kaip burokėliai ar ciberžolė), o išvirus – dar ir neįtikėtinai malonios tekstūros. Gal Prancūzijoje drugeliai didesni nei Italijoje, geriau pavalgę.
Siūlau prie dovanos pridėti du receptus.
Pirmasis – tai išvirti pastą pagal instrukcijas ir pabaigoje atsidėti pastos vandens. Pakepinti porą išspaustų česnako skiltelių, šioms pakvipus supilti pomidorų tyrę arba šviežius pomidoriukus ir leisti keletą minučių paburbuliuoti. Išvirusią pastą pilti tiesiai į padažą, ten pat šliūkštelti pastos vandens, ir maišyti, leisti pastai prisigerti padažo. Pačioje pabaigoje, prieš pat dedant į lėkštes ir išjungus kaitrą, įdėti 2-3 didelius šaukštus rikotos sūrio ir viską sumaišyti. Puošti bazilikais. Na, o druska ir pipirai – jau savaime suprantami.
Antrasis – tai pastos salotos, tinkamos ir šventiniam stalui. Išvirti pastą pagal instrukcijas, dėti į indą ir lengvai pašlakstyti alyvuogių aliejumi, kad nesuliptų. Dėti priedus: keptus, šviežius ir saulėje džiovintus pomidoriukus (smulkinti pagal savo skonį), keptą cukiniją, mažus mocarelos burbuliukus arba gabaliukus, šaukštą pesto, baziliką, druską, pipirus, šiek tiek balzaminio acto arba citrinos. Papildyti alyvuogių aliejumi, jeigu dar norisi. Sumaišyti ir valgyti šaltas.
Sicilietiškas „Daidone“ šokoladas
Buvo laikas, kai gyvenau Sicilijoje, Palerme. Ten leisdavau rudenį, žiemą ir dalį pavasario, o sušilus orams grįždavau į Lietuvą. Taigi, Sicilija man tam tikra prasme visada jausis kaip namai. Ir ją aš šiek tiek pažįstu.
Lietuvoje aš apsipirkinėju „Assorti“, Amerikoje – „Whole Foods“, Prancūzijoje – „Grand Frais“, o Italijoje – „Eataly“. Bet Palerme pastarojo nebuvo. Ir aš ieškojau to geresnio supermarketo, kuriame galėčiau palepinti savo gurmanišką širdelę.
Taip atradau „Prezzemolo e Vitale“, kuris nebuvo toks geras kaip mūsiškis „Assorti“, bet vis tiek tikrai neblogas. Ten pirkdavau sicilietišką šokoladą, kurio net ir pačioje Sicilijoje rasti nėra taip jau lengva, jei nesi kažkur aplink Modikos miestą.
Modikos šokoladas (cioccolato di Modica) turi savo saugomą geografinę nuorodą. Ir į jums įprastus šokoladus jis nėra panašus. Įdėkite gabalėlį į burną ir pajusite, kaip tarp dantų traška cukrus.
Kakavos masė ir cukrus maišomi žemoje temperatūroje, todėl cukrus neištirpsta ir sukuria grūdėtą tekstūrą, nepanašią į nieką kitą. Į jį nepridedama kakavos sviesto, jis mažiau kremiškas, ryškesnis, tamsesnis. Sakoma, kad tai – dar actekų metodai, kuriais jie gamindavo šokoladą.
Gardinamas Modikos šokoladas paprastai labai klasikiniais produktais: citrina, cinamonu, čili pipirais. Labai natūraliais ingredientais, kurie neužgožia šokolado.
O juk dovana gali būti ne tik šokoladas, bet ir jų ragavimas kartu susėdus. Pastebint tekstūrą, renkant, kuris skonis kam gardžiausias, mėgaujantis kokybišku, geros sudėties šokoladu.
Kakavos masė UGANDA SEMULIKI FOREST 100%
Kai aš augau, suaugusieji gėrė kavą, o vaikai arbatą. Na, vaikai dar gėrė saldžią kakavą, o suaugusieji žolelių arbatas. Tada – tėčiai gėrė šnapsą, mamos – saldų vynelį, o vaikai – viasvandenius arba sultis. Tiek tos gėrimų gausos ir tebuvo. O dabar – jau vien stimuliuojantį efektą turinčių gėrimų, kurie turi ir naudų sveikatai, gausa yra neįtikėtina. Kas rytais geria kavą, kas mačią, o kas ceremoninę kakavą. Kur dar visokiausi ciberžolės gėrimai, prieskoninės indiškos arbatos ir gyvas galas pasirinkimų.
Vienas mano mėgstamiausių šių dienų pasirinkimų yra ceremoninė kakava. Arba tiesiog karštas šokoladas. Tirštas tirštas. Su begale naudų organizmui, smegenims, šildančiu poveikiu, jaukumu ir pagalba energijai bei susifokusavimui.
Kiek tokios kakavos masės įdėsite į savo gėrimą, priklausys nuo jūsų pačių. Mes su vyru dedame 20 gramų kakavos masės ir 130 mililitrų augalinio pieno – tai gana klasikinė norma energijai pakelti. Tačiau kakavos ceremonijose tokiam pačiam skysčio kiekiui gali būti naudojama ir 50 gramų kakavos masės – tiek gali suteikti dar stipresnį ir net kiek kitokį efektą.
Tačiau sakykime, kad jūs į savo porciją taip pat įdėsite 20 gramų kakavos masės. Taip su vienu gardžiu desertu (bent jau man tai – desertas, po kurio dažnai nebenoriu nieko saldaus) prisidursite neblogus kiekius magnio, kalcio, geležies, vario, cinko, fosforo ir kitų svarbių mineralų bei medžiagų. Žodžiu, sau ar kitam dovanodami tokį gėrimą dovanojate ritualą, malonumą, skonį ir naudą.
Na, o išsirinkti tokią kakavos masę reikia atsakingai. Kaip ir renkantis gerą šokoladą, visada reikia ieškoti nurodytos kakavos pupelių kilmės šalies. Kuo daugiau informacijos suteikiama, tuo labiau verta pasitikėti produktu.
Pašildykite kokosų gėrimą (kuo geresnės sudėties, be pridėtinio cukraus) iki maždaug 85 laipsnių ir sublenderiuokite jį su peiliu susmulkinta kakavos mase. Jei norisi, galima įdėti šiek tiek medaus arba agavų, klevų sirupo ir šiek tiek kajeno pipirų. Sakoma, kad pastarieji padės dar truputį geriau pajusti tokios kakavos poveikį.
Beje, tai – švenčių vertas gėrimas. Kalėdų eglutei žybsint, pūgoms už lango siaučiant – supažindinkite draugus ir artimuosius su juo.
Modenos balzaminis actas IPG, brandintas 8 metus
Man atrodo, kad lietuviai gerą alyvuogių aliejų jau pradėjo vertinti. Tačiau vis dar abejoju, ar visi pakankamai gerai žino, jog balzaminio acto gamyba yra toks pat menas, kaip ir vyno ar alyvuogių aliejaus gaminimas.
Vienas balzaminis actas gali gerokai skirtis nuo kito, o pigus nuo brangaus (bet, žinoma, kaina nėra vienintelis indikatorius) – per šviesmečius.
Kaip išsirinkti gerą? Visų pirma, aš rinkčiausi Modenoje pagamintą balzaminį actą. Tada – žiūrėčiau į sudėtį. Kuo mažiau, tuo geriau. Pirmojoje vietoje turėtų eiti vynuogių misa, tada – vyno actas. Bėgčiau toliau nuo tokių priedų kaip karamelė ir apskritai bet kokių priedų. Patikrinčiau, ar jis turi IGP arba DOP nuorodą. Na, ir žinoma, brandinimo laikas. Kuo daugiau metų, tuo actas ypatingesnis.
Štai, mano paminėtame acte – viskas kaip pasakiau, o brandintas jis 8 metus. Tai – jau tikrai nemažai. Metams bėgant balzaminis actas tirštėja, tamsėja, įgauna naujų aromatų, ryškesnių, gilesnių skonių, natūraliai išsivysto karameliškumas. Kalbant apie naudas sveikatai, su laiku daugėja polifenolių, o šie antioksidantai juk yra jaunystės draugai.
Kaip ir bet kuriame produkte – kuo smulkiau jį aprašo gamintojas, tuo, tikėtina, daugiau kokybės. Na, o čia nurodyta ir kiek laiko kaitinama misa, ir vynuogių veislės, ir kokiose statinėse brandinama bei kaip dažnai actas perpilamas į kitas bei dar daugiau detalių. Kai matau tokį kruopštumą detalėms, suprantu, kad tai ne šiaip sau užpildyta stiklo talpa. Tai – gastronominio meno pripildytas butelis.
Itališkas pyragas PANDORO IL TIRAMISU FOLLADOR
Prieš keletą metų Lietuva tarsi savą priėmė itališką žiemos švenčių gardumyną: panettone. Na, pakelkite ranką, kuris dovanų nėra gavęs nei vienos? Ir, reikia pripažinti, daliai nelabai pasisekė. Įspūdžiai liko tokie, kad tas panettone – tai gryniausia bulka ir nieko daugiau. O taip ir yra, kai renkiesi masinės gamybos produktą, kadangi šis kepinys reikalauja didelės meistrystės ir aukštos kokybės ingredientų. Laiko.
Aš pati savo artimiesiems praėjusiais metais pristačiau savo mėgstamą panettone ir jie buvo giliai nustebę – nes iš kolegų ir klientų gavę eilę nelabai kokybiškų gaminių jau buvo šitą kepinį nurašę.
„Assorti“ gerokai iškėlė kartelę, į Lietuvą pristatę panetones, kurias didžiausi ir svarbiausi maisto kritikai Italijoje – Gambero Rosso – jau kelis metus įvardija kaip vienas geriausių šalyje. Praėjusiais metais „Follador“ kepyklą išrinko kaip penktą geriausią Italijos panettone kepėją. Šiemet, rašant šį tinklaraščio įrašą, geriausieji dar nebuvo paskelbti, tačiau į tą sąrašą jie įtraukiami jau eilę metų.
Kai kas sako, kad panettone jau nieko nenustebinsi – nesutikčiau, nes gera panettone nustebinti tikrai gali. Tačiau kam ginčytis, jei galima nustebinti dar labiau: pristatyti kitą itališką kalėdų kepinį, kuris populiarumu nenusileidžia panettone kepiniui. Juk dėl šių dviejų ir to, kuris geresnis, pešasi šeimos, draugai, net visa tauta.
Taigi, kieno jūs komandoje: panettone ar pandoro?
Pandoro – tai iš Veronos kilęs kalėdinis kepinys, kuris tiesiogiai reiškia duoną iš aukso (auksinę duoną). Įprastai – aštuoniakampės žvaigždės formos. Kepinys atkeliauja maišelyje, prie kurio paprastai prisegta cukraus pudros pakuotė. Šią pudrą reikia supilti į maišą ir jį užsukus – gerai iškratyti. Taip pandoro tobulai pasidengia saldaus sniego sluoksniu.
Mėgstu savo draugų ir bičiulių italų paklausinėti, kieno komandoje jie ir atsikartojantis atsakymas paprastai skamba taip: jei paprastesnės kokybės, iš generinio prekybcentrio – tada geriau panettone. Tačiau jei yra galimybė paragauti meistro darbo, tada pandoro.
Prieš rašydama šį tinklaraščio įrašą savo artimųjų rate suorganizavau „Follador“ pandoro ir panetinių kovas. Nesitikėjau, kad nuomonės išsiskirstys taip ryškiai. Vieni buvo griežtai vieno, kiti griežtai kito kepinio pusėje. Tačiau ne kartą nuskambėjo mintis, jog šis pandoro – tikro meistro darbas. Ypatingas kepinys.
Argi ne gera dovana? Argi ne smagi pramoga?
Smagių ir skanių jums švenčių. Linkiu, kad dovanos džiugintų: tiek tos, kurias gausite, tiek tos, kurias dovanosite!
Fausta Marija Leščiauskaitė