Gardi meilės sau istorija | pokalbis su „Dvaro Kavos“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko

Girnas pradėję sukti vos prieš keletą metų, „Dvaro Kavos“ į parduotuvių lentynas sugrąžino nuo seno Lietuvoje vertintus gėrimus: gilių, kiaulpienių šaknų, cikorijų, morkų ir miežių kavas bei įvairių žolelių ir jų mišinių arbatas. Su prekės ženklo įkūrėja Viktorija Gorbatenko kalba ASSORTI asortimento vadovė Guoda Azguridienė.

 

Kaip kilo idėja užsiimti tokių originalių gėrimų gamyba kaip „Dvaro Kavos“?

 

– Susijungė keli dėmenys – vaikystės sentimentai, moksliniai eksperimentai bei tvarumo idėjos. Vasaras ir atostogas leisdavau pas močiutę vienkiemy Vakarų Lietuvoje. Ten gyvendavome visiškai gamtos ritmu ir valgydavome beveik tik tai, ką močiutė užaugindavo arba susirinkdavome iš miškų ir pievų.

 

Tame regione buvo išlikusi kafijos – skrudintų sėklų ir šaknų kavos gėrimo tradicija. Vėsiomis dienomis močiutė mums virdavo savo rinktą trūkažolių (cikorijų), gilių ar miežinę kavą, o pupelių kavos turėjo tik svečiams. Šie skoniai paliko stiprų prisiminimą.  Kita vertus, namuose visada buvo keisčiausių žolelių – liucernos, skirtingų rūšių dobilų žiedų ir t.t. Mano mama – mokslininkė, augau akademiniame miestelyje vidury Lietuvos, kur nuo seno buvo vykdomi augalininkystės, miškininkystės ir sodininkystės tyrimai. Vienas iš mamos tiriamųjų objektų buvo funkcinis maistas, vietinių augalų nauda organizmui. Su ja kartą nukeliavau į funkcinio maisto konferenciją Japonijoje, kur paragavau ir mugicha gėrimo (skrudintos miežių arbatos). Japonijos restoranuose ji patiekiama vietoje stalo vandens – atšaldyta, su žaliąja citrina, rozmarinu ir mėta, yra japonų funkcinio maisto sąraše, puikiai integruota į kasdienį vartojimą.

 

 

 

Grįžusi sugalvojau, kad pati tokią pasidarysiu iš lietuviškų miežių. Pavaišinau draugus, daugeliui patiko (skoniu miežių kavos ji visai neprimena), tai ir buvo pirmasis mano sukurtas gėrimas, kurio pagrindas išliko „Chai miežių kavos“ sudėtyje.

 

Norisi aktualizuoti savo krašto skonius, juos kokybiškai pristatyti. Juolab, kad jie ne tik naudingi organizmui, bet yra skanūs, jaukūs, o juos gaminant ir platinant lokaliai yra ir kur kas mažiau teršiama. Tvarumo prasme pupelių kava tikrai nėra geriausias gėrimas.

 

Taip pat sau išsikėliau tikslą, kad gėrimai būtų patogūs naudoti kuo daugiau žmonių, tad dalį mano gėrimų galima plikyti su pusiau automatiniu kavos aparatu – kas atvėrė ir maitinimo įstaigų rinką.

 

Iš kur gaunate žaliavą? Juk jos tokios skirtingos reikia?

 

– Kurdami produktus vadovaujamės trimis principais – gardu, sveika, tvaru. Prie šių dėmenų užtikrinimo smarkiai prisideda žaliava. Labai daug dėmesio skiriame jos atrinkimui, didžioji dalis mūsų žaliavos – ekologiška, atkeliaujanti iš kaimyninių šalių ar randama, užauginama čia pat Lietuvoje. Tai leidžia užtikrinti ir šviežumą, ir tvarumą – gaminame tik tiek, kiek tikrai parduosime.

 

Dalis gėrimų yra tradiciniai, dalis – originalūs. Kas kuria receptus?

 

– Didžioji dalis gėrimų yra mūsų paveldas. Visgi, kiekviena skirtinga šaknelė ar sėkla turi savo charakterį, kuris geriausiai atsiskleidžia skrudinant tam tikru režimu, malant tam tikra frakcija. Išmanant kiekvieno augalo subtilybes tampa ir lengviau juos derinti tarpusavyje. Receptūros – mano baras, bet, žinoma, padeda ir komanda, artimųjų ratas, daug skaitau, domiuosi.

 

Jūsų produkcija išsiskiria ir puikia pakuote. Labai daug talentų reikia suderinti: išmanyti augalus, paruošimo būdus, skonius, dizainą, organizuoti gamybą ir pardavimą. Ką iš viso to darote pati?

 

– Mažiau ar daugiau į kiekvieną procesą esu įsitraukusi ir pati, bet šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu asortimento plėtrai. Pagal tai, kokių užklausų sulaukiame ir koks poreikis aiškėja, jau mąstome apie kitas Kalėdas, užsienio rinkas. Naujo produkto vystymas užtrunka bent pusę metų, ir tam reikia ne tik noro, bet ir žinių, įkvėpimo, smalsumo. Mano mūzos – kelionės, gamta ir muzika.

 

Kad gilių kava bus pirmaujanti pardavimais iš „Dvaro kavų“, buvau tikra. Bet dėl rožių ir pušų pumpurų populiarumo, neatspėjau. Ar populiariausi gėrimai laikosi maždaug vienodai, ar veikia mados?

 

– Minimi gėrimai populiarūs nuo pat jų pasirodymo. Gal kiek nustebino pušų pumpurų arbata, ji mūsų šeimoje atsirado prieš keletą metų. Svarstau, gal kad susijusi su kvėpavimo takų stiprinimu? Pastaraisiais metais, kaip žinia, jie buvo itin aktualūs. Taip pat stebiu, kad pušų pumpurai tampa gan mėgstamas ingredientas įvairiuose kokteiliuose, sirupuose. Gerai pagalvojus, juk mūsų regiono tautų genetinės šaknys – miškuose, gal taip ir „išlenda“ per skonius, uoslę?

 

Ar žmonės šiuos gėrimus labiau renkasi dėl sveikatos, ar dėl skonio? Jūs, kiek pastebiu, apie naudą sveikatai patys nerašote?

 

– Manau, pirkėjai dažniausiai ieško, kad sveikatingas gėrimas būtų ir skanus, ir atvirkščiai. Apie naudas nerašėme, kol neturėjome tikslių mokslinių duomenų. Kai asortimentas pakankamai išaugo, pasikviečiau savo mamą, chemijos mokslų daktarę, dalintis savo žiniomis apie konkrečius augalus, patvirtinti ar pakoreguoti gamybos procesus – pavyzdžiui, skrudinant žaliavą vienos medžiagos stiprėja, o kitos silpnėja, o tai norisi žinoti. Taip mūsų el. svetainėje atsirado naujas „Pasakojimų“ skyrelis, kuriame kiekvieną mėnesį dėmesį skiriame konkretiems augalams pagal to sezono poreikius.

 

Ką labiausiai mėgstate gerti pati?

 

– Vienos mėgstamiausios neturiu. Kurį laiką labai mėgau varnalėšų kavą, bet dabar jaučiu, vėl traukia kiaulpienių, gal kad pavasaris. Visi skrudinti gėrimai panašūs, bet kiekviena turi savo poskonius, kartumo laipsnį. Iš arbatų – vaikystės skonio Damasko rožių, o šaltuoju laikotarpiu dažniausiai renkuosi „Chai miežių“ kavą. Organizmas pats pasako, ko labiausiai pasiilgo. Tai dalis meilės sau – girdėti save ir mokėti atsirinkti pasitikint savo pojūčiais. Todėl ir mūsų šūkis gimė toks: „Gardi meilės sau istorija“, nes kiekvienam kelionė į save yra savita, autentiška. Kaip ir šių gėrimų istorija, išlikusi iki šių dienų, atrandanti naujų formų ir skonių.