AMANDUS GOURMET | Pokalbis su virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku

Drąsa nepaisyti įprastinių standartų, kūryba ir novatoriški sprendimai paskatinę Deivydą Praspaliauską sukurti produktus, kuriais jo gerbėjai gali džiaugtis ne tik restorane, bet ir kiekvieno namuose. „Amandus Gourmet“ prekės ženklo kūrėją, šefą Deivydą Praspaliauską kalbina gero maisto žinovė Guoda Azguridienė.

 Kaip nusprendėte gaminti maisto produktus pardavimui? Bendriniam vartotojui, supakuotą į indelį, pastatytą lentynoje. Be tiesioginio santykio su klientu, be šviežiai pagaminto patiekalo magijos. Palyginus su restoranu, juk tiek daug apribojimų!

– Tai pandemijos vaisius. Vieną dieną pas tave pilnas viešbutis ir restoranas svečių, kitą – užkaltos durys. Savaitė nevilties, o po to išsikeli tikslą ir veiki. Turėjome tikslą išmokti patiekti savo gaminius plastikinėje dėžutėje ir parduoti per langelį. Toks buvo būdas išgyventi. Nežinojome, kiek apribojimai truks, ir jie truko ilgiau nei manėme. Taigi, šiuo savo greitu apsisprendimu veikti, laimėjome. Beje, „Amandus Gourmet“ nėra vienintelis mano projektas, išeinantis už restorano ribų: bendradarbiauju su prekybos centrais ir su atskiromis įmonėmis. Puikiai moku iškepti 25 kepalus duonos, bet ne 25 000 kepalų. Yra ko mokytis.

Dabar, kai jau tapo kasdienybe, suprantu, kad „Amandus Gourmet“ linija labai dera prie restorano modelio – restorane mes organizuojame tik degustacines vakarienes, pusryčių ir pietų negaminame. Turime patį betarpiškiausią bendravimą su klientais tokių vakarienių metu ir patį plačiausią nuotolinį bendravimą per produktus, kuriuos bet kas gali nusipirkti ir nusinešti namo ar į svečius. 

Kas jungia „Amandus Gourmet“ prekės ženklo produktus? Kokia yra jų nešama idėja?

– Jungia kokybė ir kūryba. Geri produktai, kvalifikuotas paruošimas, skonio intriga. Ir kai užsako stalelį restorane, ir kai lentynoje tavo produktą paima, yra džiaugsmas. Nes tavo kūrinį pasirinko.

Turite daug patirties su valgytojais restorane. Ar jūsų „Amandus Gourmet“ produktų pirkėjai savo skoniu yra panašūs į juos, ar skirtingi? Kitais žodžiais sakant, ar tai tie patys valgytojų segmentai?

– Mes tą patį gaminį dedame į indelį ir į lėkštę. „Amandus Gourmet“ nėra specialiai lentynoms sukurti produktai – jie yra arba anksčiau buvo mūsų restorano asortimente. Jei žmogus galėtų rinktis, jis rinktųsi šviežiai restorane pateiktą, ne sufasuotą produktą. Bet juk negali. Restoranas tam ir restoranas, kad ne kasdien. Visų pirma „Amandus Gourmet“ produktais prekiavome „Amandus Deli“ krautuvėlėje, kuri įsikūrusi šalia mūsų restorano. O dabar jau kuris laikas ir „Assorti“ parduotuvių lentynose.

Kartais restorane stebiu, kaip žmonės ateina pirmą kartą, o atrodo, kad jau yra pažįstami su mūsų virtuve. Manau, kad jie susipažino būtent per „Amandus Gourmet“ produktus indeliuose. Tu padarai produktą ir jis gali papulti pas žmogų kitam pasaulio krašte – tai įkvepia. Restorano užimtumu nesiskundžiu, bet ilgiau galiojantis produktas turi kitus horizontus.

Per 30 metų laisvos Lietuvos žmonės išragavo ir pamėgo įvairiausius pasaulio virtuvių patiekalus. Ar jau galime kalbėti apie lietuvišką virtuvę? Ne apie atskirus lietuviškus patiekalus, bet virtuvę, kaip stilių, kultūros dalį?

– Tradiciniai lietuviški patiekalai yra gerai. Visi jų norime, gerai su jais jaučiamės – jaučiamės namie. Mes šeimoje, pavyzdžiui, labai mėgstame bulves. Ir jas juk galima pasigaminti įvairiausiu būdu! Pandemijos metu turėjome labai sėkmingą kugelių projektą. Gali sakyti, kad tai tradicinė lietuviška virtuvė. Kita vertus, vienoje tarptautinėje parodoje ruošiau burokėlius su ožkos sūriu. Visiems suprantamas maistas, bet jis tikrai kitoks nei kitų šalių. Lietuviškas ir modernus. Aš taip suprantu modernią lietuvišką virtuvę: paimam mums labai būdingus produktus, bet juos paruošiame ir pateikiame universaliai priimtais šiuolaikiniais būdais. Tada esi ir unikalus, ir suprantamas.

Kiek jums, kaip maisto kūrėjui, svarbūs patys produktai, jų sudėliojimas į receptą, vizualumas, komunikacija su valgytojais. Suprantu, kad svarbu viskas, bet kas jus labiausiai „veža“?

– Mane labiausiai „veža“ kūryba. Negalėčiau dirbti pagal nustatytas darbo valandas. Man darbas yra ir hobis. Tai nėra brangus hobis, tik daug reikia įdėti energijos. Esu atsakingas už idėjas, kolektyvą, kokybę ir atmosferą restorane. Yra daugiau žmonių, kurie moka gaminti, bet gerokai mažiau tų, kurie gali kurti. Man svarbu, kad produktai būtų kokybiški, darbuotojai išsimokslinę, bet svarbiausia, kad sistema veiktų. Nes maisto kelias iki svečio lėkštės yra ilgas ir reikalauja daugybės žmonių indėlio. Inovatyvūs projektai man būna sėkmingi – visomis prasmėmis. Laužyti įprastus rėmus, improvizuoti, kurti intrigą yra mano veikimo būdas. Didžiuojuosi, kad yra žmonių, kurie „susirgo maisto liga“ dėl mano įtakos.